Helovinas (dar kitaip vadinamas Helouvynas, Helovynas, VLKK taip pat siūlo naudoti pavadinimą Vaiduoklių šventė) − šventė, vykstanti spalio 31 d. JAV šios šventės metu vaikai dėvi specialius karnavalinius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: „Vaišės arba pokštas“. Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus. Taip pat pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi siaubo filmai, krečiamos šunybės.

Šventės istorija

Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. 800 m. katalikų bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 d. Taigi žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.

Veikiausiai, kad šiandien švenčiamo Helovino pagrindinis šaltinis − tai keltiška Sauino šventė. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1d. O šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų išvakarėse būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėdavo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Samhaino šventės vakare žmonės užgesindavo savo namų židinius. Druidai iš ąžuolo (jiems švento medžio) šakų sukraudavo milžinišką naujų metų laužą. Jame jie degindavo paaukotus gyvūnus. Tada kiekviena šeima nuo to laužo vėl užkurdavo savo šeimos židinį. Šventės metu žmonės kartais dėvėdavo specialiais kostiumais, pagamintus iš gyvulių odos ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį.

Pavadinimas Helouvynas (angl. Halloween) kilęs iš senosios anglų kalbos.

Karnavaliniai kostiumai

Tradicija persirenginėti įvairiais karnavaliniais kostiumais atsirado Airijoje ar Škotijoje maždaug XIX a. JAV ji išplito XX a. pradžioje. Ketvirtajame dešimtmetyje JAV parduotuvėse jau pasirodė pirmieji masinės gamybos šventiniai kostiumai.

Tradiciškai, karnavaliniai rūbai imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes – vaiduokliai, skeletai, raganos, velniai. Naujesniais laikais įkvėpimo semiamasi ir iš fantastikos kūrinių – „Svetimas“, „Grobuonis“ ir panašiai. Taip pat iš superherojų komiksų, siaubo filmų ir kt.

Helouvyno išvakarėse dažnai rengiami kostiumų vakarėliai.

Maistas

Helovino metu paplitę karameliniai obuoliai. Tai yra obuoliai ant pagaliukų, išmirkyti karamelėje ar cukraus tirpale.

Tradiciškai būdavo įprasta juos duoti po namus vaikščiojantiems kostiumuotiems vaikams, panašiai, kaip Lietuvoje Užgavėnių metu būdavo dalinami blynai. Tačiau šis paprotys sparčiai nyksta, tėvams neišleidžiant vaikų dėl paplitusių mitų apie dalijamus užnuodytus ar smeigtukų prikaišiotus obuolius. Nors apsinuodijimų iš tiesų yra pasitaikę, praktiškai visais tokiais atvejais kalti būdavo patys apsinuodijusių vaikų tėvai.

Airijoje iki šių laikų išlikęs paprotys kepti tam tikrą specialų pyragą su razinomis – barmbraką (airiškai Báirín Breac). Prieš kepimą į tešlą įdedama moneta ar žiedas. Pasak papročio, kas ras savo pyrago gabalėlyje tą įdėtą žiedą, per ateinančius metus susiras savo tikrąją meilę.

Svarbus Helovino maistas, ypač JAV, yra moliūgas. Ir patiekalai iš moliūgo, ir moliūgo sėklos, ir moliūgo formos saldainiai ar kitoks maistas. Dažniausiai atėjusiems persirengusiems vaikams yra dalinami saldainiai.